aprūtuoti

1 aprūtúoti tr. DūnŽ papuošti, apkaišyti rūtomis: Ar būs stiklinės šlipavotos, uzbonai aprūtúoti (iš piršlio oracijos) Pvn. | refl.: Panos apsirūtãvusios eina į šliūbą Varn. \ rūtuoti; aprūtuoti